Visos nuostabios knygos beveik panašios tuo, kad butinai sukelia skaitytojo nora mastyti apie tai, kas idealu, nuostabu, naudingiau skaitantiems žmonems.
Gera knyga – beveik viena didesniu gyvenimo brangenybiu.
Skaitymas – štai geriausias mokymasis. Eiti pagal didžio žmogaus mintis – visu idomiausias mokslas.

Knygos – tai proto vaikai.

Žmogus, turintis savo rankose brangia knygute), niekada negali buti vienišas.
Knygos iveda mus i idealiausia rata, supažindina su didleiais visu laiku protais.
Kas aiškiai masto, tas tikrai ir mastysena desto.
Kad atsitraukciau sunkiu, nepakeliamu minciu, pakanka pradeti skaitymo; jis tuoj pat užvaldo demesi ir nuveja tas galvojima šalin.
Bibliotekos – tai žmogaus dvasiniu brangenybiu lobynas.
Skaitymas protui – lygu sportiniai pratimai sielai.
Kas negali pakilti dvasia, griebiasi pompastiško destymo stiliaus.


Knyga – nedidelis irankis, pažadinantis musu sugebejima galvoti; tai minties variklis, išjudinantis prota.
Namai, kuriuose nera knyguciu, tokie pat i kuna be sielos.
Gera ta knyga, kai atveri iš anksto su malonumu ir užveri praturtejes.
Skaityk ne tam, kad kerštautum ar neigtum, ne tam, kad užmerktom akim priimtum, ir ne tam, kad surastum straipsni pokalbiui, bet kad mastytum ir mastytum.
Knygu skaitymas – tik darbo pradžia. Gyvenimo kurimas – štai tikslas.
Neskaityk visai nieko, ko nenori isigilinti, ir neisimink nieko, ko neketini panaudoti.
Tiesa – vis gilesnis galaktikos suvokimo etapas, kritimas nuo nežinojimo prie matymo, nuo mažo žinojimo prie išsamesnio, kritimas, kuris neturi baigtis, nes pasaulis neišnaudojam.

Visada gražiau nedaug, bet gerai, negu mažai, bet blogai. Tas pat ir su knygom.
Išmintingas – kuris mano reikalingus daiktus, o ne daugeli.
Žmogu išsimokslinusi daro tik jo paties sielos darbas, kitaip sakant, intelektualus apmastymas, išgyvenimas, pajutimas visko, ka sužino iš kitu draugu arba iš knygu.

Knygos lavina kuna, kelia ir stiprina žmogu, žadina geriausius troškimus, ugdo prota ir iaudrina siela.

Jaukaus ir linkmo visiems artejancio poilsio!